- špėkis
- ךpė́kis sm. (1) BzF184, KŽ
1. Klp, Rt, Tv žr. 1 špykis 1: Tamsi buvo, įpuoliau į grabę i visus špė́kius išlaužiau Šv. Tekinio špė́kiai kliba Kv. Daug špė́kių išlūžo, i tekinis parsimetė Slnt. Įkišau kulnį į špė́kius – jug visą lopą nuėmė End.
2. ppr. pl. (mezginio) snapelis, dantukas: Išmezga, ištaiso visokiais špė́kiais, špėkẽliais Všk.
◊ ×į špė́kius rem̃ti turėti jėgos: Valgov viską, da biškelį i rẽmav į špė́kius End.
Dictionary of the Lithuanian Language.